1 Jono 3

₁Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas:

mes vadinamės Dievo vaikai ir esame!

Pasaulis nepažįsta mūsų,

nes ir jo nepažino.

₂Mylimieji,

mes dabar esame Dievo vaikai,

bet dar nepasirodė kas būsime.

Mes žinome, kad kai jis pasirodys,

būsime panašūs į jį,

nes matysime jį tokį, koks jis yra.

₃Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį,

skaistina pats save,

nes ir jis yra skaistus.

₄Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo Įstatymą,

nuodėmė – tai Įstatymo laužymas.

₅Jūs žinote, jog Jėzus pasirodė, kad sunaikintų nuodėmes,

ir nėra jame nuodėmės.

₆Kas tik gyvena jame, tas nedaro nuodėmių,

o nė vienas nusidėjėlis jo neregėjo ir nepažino.

₇Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina!

Kas teisiai elgiasi, tas yra teisus,

kaip ir jisai teisus.

₈Kas daro nuodėmę, tas iš velnio,

nes velnias visas nuodėmėse nuo pat pradžios.

Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus,

kad velnio darbus sugriautų.

₉Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės,

nes jame laikosi Dievo sėkla.

Jis negali daryti nuodėmių,

nes yra gimęs iš Dievo.

₁₀Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai;

tas, kuris elgiasi neteisiai, nėra iš Dievo;

taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.

₁₁Tokia yra žinia,

kurią girdėjote nuo pradžios:

mes turime mylėti vieni kitus.

₁₂Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo

ir nužudė savo brolį.

Kodėl nužudė?

Kad jo darbai buvo pikti, o brolio – teisūs.

₁₃Nesistebėkite, broliai, jei pasaulis jūsų nekenčia.

₁₄Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą,

nes mylime brolius.

Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje.

₁₅Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys,

o jūs žinote,

kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo,

jame pasiliekančio.

₁₆Mes iš to pažinome meilę,

kad jis už mus paguldė savo gyvybę.

Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius.

₁₇Bet jei kas turėtų pasaulio turtų

ir pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį

užrakintų jam savo širdį,

tai kaip jame pasiliks Dievo meilė?

₁₈Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu,

bet darbu ir tiesa.

₁₉Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos,

ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį,

₂₀jei mūsų širdis imtų mus smerkti:

Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.

₂₁Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia,

mes pasitikime Dievu

₂₂ir gauname iš jo, ko prašome,

nes laikomės jo įsakymų

ir darome, kas jam patinka.

₂₃O štai jo įsakymas:

kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą

ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta.

₂₄Kas laikosi jo įsakymų,

pasilieka Dieve ir Dievas jame.

O kad jis mumyse pasilieka,

mes žinome iš Dvasios, kurią jis mums davė.